OVRÉI, ovrei, s. m. (Înv. și reg.) Evreu. [Var.: ovréu s. m.] – Din ngr. ovriós.ovréi s. m. (sil. –vrei), pl. ovréi, art. ovréiiOVRÉU s. m. v. ovrei.
OVRÉI, ovrei, s. m. (Înv. și reg.) Evreu. [Var.: ovréu s. m.] – Din ngr. ovriós.ovréi s. m. (sil. –vrei), pl. ovréi, art. ovréiiOVRÉU s. m. v. ovrei.